Vaikas keliauja... kaip pėstysis

Ar žinote, kad...

Pagrindinė nelaimingų atsitikimų kelyje į mokyklą ir ifš jos priežastis buvo ir tebėra ėjimas per važiuojamą'ą dalį tam neskirtose vietose - ne per perėjas.

Didžiausias pavojus kyla pradinių klasių moksleiviams, nes jie dar turi išmokti, kaip taisyklingai elgtis tokiose pavojingose situacijose.



Jaunesniems ir mažesnio ūgio vaikams sunkiausia, kai kelkraštyje stovintys automobiliai dar labiau sumažina ir taip nedidelį jų regos lauką.

Nevisiškai susiformavę regos ir klausos įgūdžiai trukdo vaikams orientuotis įvairiose eismo situacijose.

Kartais pavojingos gali būti ir specialiai pažymėtos pėsčiųjų perėjos. Gana ilgai nereguliuojamosios perėjos, vadinamieji „zebrai“, ir reguliuojamosios perėjos buvo laikomos saugiomis vietomis, tačiau nelaimingų įvykių statistika liudija, kad nelaimės dažnai įvyksta būtent čia. Neretai vaikai, klausydami rūpestingų tėvelių nurodymų, jose jaučiasi saugūs ir tampa nedėmesingi.

Kelių ženklinimas „zebras“

Vaikai nepagalvoja, kad automobilių vairuotojai gali nepastebėti „zebro“ dryžių ant kelio, be to, jie dažnai nerodo vairuotojui aiškaus ženklo (pavyzdžiui, rankos mostu), kad nori pereiti gatvę.

Šviesoforai

Šviesoforai dažniausiai būna sureguliuoti taip, kad pėstieji turi ilgai laukti, kol jiems užsidegs žalias signalas. Neretai vaikams pritrūksta kantrybės ir jie pereina gatvę degant raudonai šviesai. Dažnai nutinka ir taip, kad žalias signalas dega per trumpai.

Svarbu!
Išmokti, kaip elgtis pažymėtose („zebro“) bei reguliuojamosiose pėsčiųjų perėjose bei sankryžose.

Jūs galite tai padaryti!

• Prieš pirmą kartą vaikui savarankiškai einant į mokyklą, daug kartų aptarkite ir kartu nueikite tą kelią į mokyklą ar į autobusų stotelę. Ypač svarbu eiti tuo metu, kai iš tikrųjų bus pamokų pradžia ir pabaiga, reikėtų stengtis, kad viskas būtų tikroviška.
• Neleiskite vaikui vienam grįžti namo pirmąą dieną po pamokų. Vėliau taip pat nuolat tikrinkite, ar jis elgiasi taip, kaip jūs kartu mokėtės, ar jam turi įtakos kitų vaikų elgesys. Patikrinkite, ar vaiko kelyje neatsirado naujų pavojingų vietų, pavyzdžiui, statybos aikštelių.
• Atminkite, kad didžiausią įtaką vaikui daro jūsų pačių elgesys gatvėje, todėl visada rodykite jam gerą pavyzdį! Girkite savo vaiką ir neleiskite jam be reikalo ko nors baimintis. Kartais pasikeiskite vaidmenimis - leiskite, kad vaikas nuvestų jus į mokyklą, o pakeliui parodytų pavojingas vietas. Šitaip išsiaiškinsite, kurios vietos vaikui atrodo nesaugios ir gali kelti sunkumų.
• Išrinkite saugiausią kelią į mokyklą ir atgal, net jei jis kiek ilgesnis. Mažos apylankos gali gerokai sumažinti riziką.
  Paaiškinkite vaikui, kad ir pėsčiųjų perėjose, pažymėtose „zebru“ ir šviesoforo reguliuojamose, reikia būti atidžiam, nes dar daug vairuotojų nesilaiko Kelių eismo taisyklių.

Ar žinote, kad...
Rytais, vaikui einant į mokyklfą, rizikos veiksnius ir pavojingas vietas reikėtų vertinti visiškai kitaip, nei jam grįžtant namo po pamokų. Rytais vaikai dažnai yra mieguisti, jiems sunku susikaupti. Po pamokų jie yra labai aktyvūs, po ilgo sėdėjimo jiems būtina judėti ir „išgyventi“ tai, ką patyrė mokykloje. To padarinys - sumažėjęs dėmesys.

Jūs galite tai padaryti!

• Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas iš namų visada išeitų laiku ir jam nereikėtų skubėti. Taip jis nepridarys neapgalvotų klaidų.
• Jei tik galite, neleiskite vaikui eiti į mokyklą ar grįžti namo vienam, ypač jei gyvenate užmiestyje.
• Nepamirškite, kad vaiko kuprinė turi būti tinkama, atitikti galiojančias normas. Ji turi būti patogi ir ne per sunki. Kuprinės svoris negali būti didesnis nei 1/10 vaiko svorio.
• Retkarčiais patikrinkite, ką vaikas nešiojasi kuprinėje, ir pasitarę drauge nuspręskite, kuriuos „nereikalingus“ daiktus reikėtų palikti namie.