Patarimai, kurie bus naudingi keliaujant į mokykla

 Įžanga

Pradinių klasių moksleivfiai dėl savo amžiaus ir išsivystymo paprastai sunkiai prisitaiko prie sudėtingų eismo keliuose situacijų ir greitai pavargsta.

Būdami nedidelio ūgio vaikai negali gerai matyti, kas vyksta aplink juos, o ir juos pačius dažnai sunku pastebėti. Tėveliams praverstų bent kartą paeiti gatve pritūpusiems taip, kad jų ūgis būtų panašus į vaiko ūgį, ir pažvelgti į eismą vaiko akimis, suvokti, kaip jis jaučiasi gatvėje.

Negalima pamiršti, kad vaikų ir kojos trumpesnės, todėl eidami per gatvę turi žengti daugiau žingsnių ir tam jiems reikia daugiau laiko.

Be to, tokio amžiaus vaikai mato ir girdi kitaip. Jų regos laukas daug siauresnis, todėl negali pastebėti besiartinančios transporto priemonės taip gerai kaip suaugusieji, matantys „akies krašteliu“. Vaikai aiškiai neskiria ir įvairių garsų, todėl sunkiau nustato, iš kurios pusės koks garsas sklinda.

Vaikai jaučiasi tiesiog bejėgiai, kai visame „garsų kokteilyje“ reikia išgirsti ir atskirti esminius, kartais net gyvybiškai svarbius garsus.

Pirmokai dar neskiria sąvokų „į dešinę“ ir „į kairę“. Tai normalu, nes paprastai jas skirti išmokstama maždaug nuo 10 metų.

Vaikai reaguoja ilgiau. Kad susiorientuotų ne itin sudėtingoje situacijoje, jiems prireikia 2,5-3 kartus daugiau laiko nei suaugusiesiems.

Dėl sunkiai nuspėjamo elgesio ir spontaniškumo vaikai dažniau patenka į rizikingas situacijas. Tokio amžiaus vaikų pasaulio suvokimas remiasi savuoju „aš“. Jie samprotauja maždaug taip: „Jei aš matau šį automobilį, tai ir jis mane tikrai mato“. Tad suprantama, kodėl kitiems eismo dalyviams taip sunku prognozuoti vaikų elgesį gatvėje.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamentas rekomenduoja tėvams jokiu būdu neleisti 6-10 metų amžiaus vaikams važiuoti į mokyklą dviračiu. Tiesa, žaisdami vaikai labai greitai, net per anksti, išmoksta juo važiuoti. Paprastai jie būna susitelkę tik į patį veiksmą, o kelyje pasitaiko nenumatytų, nepažįstamų ir neišmoktų situacijų, todėl vaikai greitai pavargsta ir praranda dėmesį. Be to, tam tikrų sunkumų vaikams kelia ir sudėtingesni važiavimo manevrai, pavyzdžiui, posūkis į kairę.

Leisti vaikams vieniems važiuoti dviračiu reikėtų kaip įmanoma vėliau - kai išmoksta vienu metu atlikti kelis veiksmus ir atkreipti dėmesį į daugelį dalykų.

Ugdyti vaiko gebėjimus, prireiksiančius jam keliaujant į mokyklą, - labai svarbi tėvelių užduotis. Tam prireiks daug laiko, kantrybės ir atsakingo požiūrio.

Todėl parengėme jums šią patarimų knygelę. Čia aptariamos tipinės situacijos kelyje ir patariama, kaip mokyti vaikus tapti savarankiškais eismo dalyviais.

Linkime jums visiems saugaus kelio!